Lietuvos savaitės įvykių apžvalga.
Prezidentas: G. Jakšto atsistatydinimas – vienintelis teisingas sprendimas
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad švietimo ministro Gintauto Jakšto atsistatydinimas yra vienintelis sprendimas dabartinių švietimo sistemos problemų fone.
„Prezidento manymu, tai vienintelis teisingas sprendimas situacijoje, į kurią buvo atvesta švietimo sistema“, – teigiama Prezidento komunikacijos grupės antradienį BNS pateiktame komentare.
G. Jakštas antradienį paskelbė apie atsistatydinimą aiškindamas jį nesutarimais Vyriausybėje dėl to, kaip turėtų būti sprendžiamos per tarpinius vienuoliktokų patikrinimus kilusios problemos.
Besitraukiantis ministras tvirtino, kad jo netenkina ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės komandos darbo kultūra sprendžiant problemas švietimo srityje, be to, jam ne kartą teko prisiimti atsakomybę už sprendimus, kurių nepriėmė.
Tuo pačiu G. Jakštas pranešė, kad sudarys galimybę neįskaityti šiemet vykusių patikrinimų rezultatų.
Apie pasitraukimą iš pareigų paskelbė ir viceministras Ramūnas Skaudžius, buvęs tiesiogiai atsakingas už minimus tarpinius patikrinimus.
Ministrus Lietuvoje skiria ir atleidžia Prezidentas premjero teikimu.
Daržovių augintojai: rusiškos daržovės kelia grėsmę ir Lietuvos žemdirbiams
Lietuvos ūkininkams teigiant, kad į šalį patenka Rusijoje išauginti agurkai ir kitos daržovės su suklastotais kilmės dokumentais, kelia pavojų visam Lietuvos žemės ūkio sektoriui, sako jo atstovai.
„Šiandien girdėjau, kad galima turguje rasti Lietuvoje užaugintų bulvių, bet dar nė vienas kilogramas lietuviškų bulvių nebuvo nukastas“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė Lietuvos šiltnamių asociacijos (LŠA) valdybos pirmininkas Paulius Andriejavas.
Anot jo, kaimyninėje Lenkijoje rusiškų daržovių problema yra itin opi, ir nors Lietuvoje ji dar nėra didelė, bet ją reikia užkardyti kuo anksčiau.
„Šiemet (rusiškų daržovių įvežimo į Lenkiją – BNS) mastas yra padidėjęs kartais – jeigu mes anksčiau fiksuodavom įvežtinius produktus sunkvežimiais, keliais sunkvežimiais, tai šiandien mes turim statistiką, kad apie 3 tūkst. tonų įvežta produkcijos per mėnesį“, – sakė P. Andriejavas.
Asociacijos vadovo teigimu, Lenkijos ūkininkai, konkuruodami su nesaugia pigia rusiška produkcija, savo prekes parduoda itin pigiai, todėl nelygioje konkurencinėje kovoje nukenčia ir Lietuvos ūkininkai.
„Imamasi priemonių kryptingai žlugdant tos šalies sektorius, nes žlugdyti nereikia tiksliai į tą šalį kad vežtų, tarkim, į Lietuvą, nes šiuo metu juk į Lietuvą nė vienas kilogramas neįvažiavo oficialiai, bet aplinkui pas kaimynes sektorius yra žlugdomas“, – pabrėžė jis.
Žemės ūkio rūmų direktorius Sigitas Dimaitis teigė, kad klastojamuose dokumentuose rašoma, kad produkcija yra lenkiška, o kai kurie pardavėjai tiesiog nenurodo kilmės šalies.
„Ji (produkcija – BNS) turi per kažkur įvažiuoti, čia reikia turėti sieną. Geriausias dalykas tai yra Lenkija per Baltarusiją arba Latvija, Estija, kur tiesiog su Rusija sieną turi“, – aiškino S. Dimaitis.
Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Indrė Lukoševičienė tikino, kad daugiausia klastojamos produkcijos Lietuvoje galima rasti turguose, be to, problema kyla ne pirmą kartą.
„Prieš kelis metus kreipėmės į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, nes pastebėjome lietuviškų bulvių pardavimus, kai jų dar nebuvo kasama. (…) Maisto ir veterinarijos tarnyba važiuodavo į turgus arba į bazes ir pas tuos ūkininkus prašydavo parodyti pakasą, (…) dažnu atveju jų nebuvo. (…) Mes šiais metais prašysime tarnybos, kad prašytų parodyti pakasą“, – pasakojo ji.
LŠA anksčiau skelbė, jog šiais metais fiksavo žemiausią importinės produkcijos kainą per pastaruosius kelerius metus, kuriai įtakos daro įvežtinė produkcija iš Rusijos.
LŠA Žemės ūkio ministerijos prašo imtis veiksmų, kad importas iš Rusijos būtų sustabdytas. Taip pat prašo įpareigoti atsakingas institucijas tikrinti šiltnaminės produkcijos tikrąją kilmės šalį.
Lietuvos žemės ūkio rūmai taip pat kreipėsi į Lenkijos žemės ūkio rūmus su prašymu vienyti jėgas ir drauge kreiptis į ES institucijas, kad būtų uždraustas produktų importas iš Rusijos bei Baltarusijos, taip pat šalių lygmeniu įvedama patikra, visuomenei viešinama, kokios įmonės parduoda tokią produkciją.
Lietuvoje didesnį svorį turi penktadalis vaikų, tačiau šis rodiklis per 7 metus sumažėjo
Lietuvoje antsvorį ir nutukimą turi daugiau kaip penktadalis moksleivių, tačiau per septynerius metus šis rodiklis sumažėjo.
„Vyresnių mokinių amžiaus grupėje išsiskiria dalis mokinių, kurie turi antsvorį, ir jie sudaro beveik 16 procentų“, – antradienį pristatydama duomenis kalbėjo Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Registrų skyriaus vyriausioji specialistė Indrė Židonienė.
Šie duomenys surinkti iš 2022 ir 2023 metų mokinių sveikatos rodiklių, pagal vaiko kūno masės indeksą.
Anot statistikos, 15,5 proc. moksleivių, priklausančių 7–17 metų amžiaus grupei, turi antsvorį, o 6,9 proc. vaikų yra nutukę. Daugumai (65 proc.) moksleivių būdingas normalus svoris, o per mažą turi 12,6 proc. vaikų.
Anot statistikos, vertinant 2–17 metų amžiaus grupės vaikus, pernai ir užpernai 13,4 proc. iš jų turėjo antsvorį, kai 2016–2017 metais šis procentas siekė 15,2.
Pasak Higienos instituto specialistės, gerėjantys rodikliai dėl nutukimo ir antsvorio fiksuojami ir 7–17 metų amžiaus grupėje.
„Gerėjanti tendencija, jog pradėjo didėti skaičius mokinių, kurių svoris yra normalus“, – pridūrė I. Židonienė.
Per septynerius metus didžiausias procentas nutukusių ir antsvorį turinčių vaikų užfiksuotas 2020–2021 metais.
Anot duomenų, per seplagiarism by providing your own unique perspective and analysis.
The Changing Landscape of Migration in Lithuania
Recent data from the Migration Department in Lithuania reveals a shifting trend in the demographics of foreign nationals residing in the country. While Ukrainian refugees held the highest number of residence permits at the beginning of the year, a significant portion of them did not renew their permits, indicating a dynamic movement of people in and out of the country.
Following Ukrainians, Belarusian citizens hold the second-highest number of residence permits, with Russians coming in third. However, a notable increase in the number of Uzbekistani nationals obtaining permits to live in Lithuania has been observed. This surge can be attributed to the shift in recruitment patterns by Lithuanian companies, who are now hiring more workers from Central Asian countries.
The State Security Department has raised concerns about the growing presence of Central Asian nationals in Lithuania. While there is currently no identified threat among these individuals, the department warns of the potential for radicalization within closed communities. This highlights the importance of integration and social cohesion efforts to prevent the formation of isolated and vulnerable groups.
Overall, there are 216,682 foreign nationals holding residence permits in Lithuania, reflecting the country’s evolving migration landscape. As Lithuania continues to attract individuals from diverse backgrounds, it is essential to promote inclusivity and mutual understanding to foster a harmonious society.
Innovative Approaches to Migration Management
Given the changing dynamics of migration in Lithuania, policymakers should consider innovative approaches to address the needs of diverse communities. This could involve implementing targeted integration programs that facilitate cultural exchange and social cohesion among different ethnic groups.
Furthermore, fostering collaboration between government agencies, civil society organizations, and migrant communities can enhance communication and mutual support networks. By promoting dialogue and understanding, Lithuania can create a welcoming environment for all residents, regardless of their background.
Investing in language education and skills training programs can also empower migrants to fully participate in the labor market and contribute to the country’s economy. By equipping individuals with the necessary tools for success, Lithuania can harness the potential of its diverse population and promote sustainable development.
Ultimately, embracing diversity and inclusivity is key to building a resilient and vibrant society. By embracing the richness of different cultures and perspectives, Lithuania can create a more cohesive and prosperous future for all its residents.
Source: Based on information from BNS and “Dzūkų žinių”
_5-1-300×171.jpg 300w, https://www.dainavoszodis.lt/wp-content/uploads/2024/02/eksportas_5-1-768×439.jpg 768w” sizes=”(max-width: 930px) 100vw, 930px”/>
Šiemet sausį–vasarį Lietuvos eksportas siekė 6,17 mlrd. eurų – 5,9 proc. mažiau nei pernai tuo pat laiku, o importas – 6,65 mlrd. eurų, arba 10,7 proc. mažiau.
Lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 3,9 mlrd. eurų – 2 proc. mažiau nei pernai, be mineralinių produktų – 2,7 proc. mažiau. Prekybos deficitas siekė 213,9 mln. eurų, skelbia Valstybės duomenų agentūra.
Eksporto sumažėjimui įtakos turėjo sumažėjęs antžeminio transporto priemonių (28,6 proc.), plastikų ir jų gaminių (19,9 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, jų dalių (16,5 proc.) eksportas. Importo sumažėjimą lėmė smukęs mineralinio kuro, mineralinių alyvų ir jų distiliavimo produktų (16,8 proc.), antžeminio transporto priemonių (19,2 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, jų dalių (15,7 proc.) importas.
Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas sumažėjo 7,2 proc., importas – 8,9 proc.
Partijų reitinge pirmauja socialdemokratai, konservatoriai – Delfi/Spinter tyrimų apklausapa
Politinių partijų reitingų lentelėje toliau pirmauja opoziciniai socialdemokratai, antri rikiuojasi valdantieji konservatoriai, rodo antradienį paskelbta naujienų portalo „Delfi“ užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa.
Kaip rodo kovą atlikta apklausa, Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP) palaiko 14,3 proc., Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) – 9,3 proc. apklaustųjų. Vasarį šias partijas atitinkamai palaikė 14,9 proc. ir 10,7 proc. gyventojų.
Trečioje vietoje rikiuojasi opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) su 7,7 proc. parama, vasarį ją būtų palaikę 7 proc. rinkėjų.
Ketvirtoje vietoje – valdančiojoje koalicijoje esantis Liberalų sąjūdis, už jį kovą būtų balsavę 6,5 proc. rinkėjų, vasarį – 5,9 procento.
Penkta rikiuojasi 5,3 proc. paramą surinkusi opozicinė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ su 5,3 proc. balsų, vasarį ji būtų sulaukusi 5,6 proc. palaikymo.
Pagal apklausą į Seimą patekti reikalingą balsų kartelę surinktų ir valdančioji Laisvės partija, ji gautų lygiai 5 proc. balsų.
9,5 proc. apklaustųjų atsakė, kad rinkimuose nebalsuotų, o 22,8 proc. neturėjo nuomonės.
Paklausti, kuris politikas ar visuomenės veikėjas geriausiai tiktų eiti ministro pirmininko pareigas, respondentai, kaip ir vasarį, dažniausiai įvardijo socdemų lyderę Viliją Blinkevičiūtę (12,7 proc.), dabartinę premjerę Ingridą Šimonytę (6,9 proc.) ir demokratų pirmininką Saulių Skvernelį (6,5 proc.).
Nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ reprezentatyvią apklausą atliko kovo 18–28 dienomis, paklaida siekia 3,1 procento. Tyrimo metu buvo apklausti 1009 respondentai.
Seimas spręs, ar grąžinti vadinamojo Pieno įstatymo projektą
international organizations and neighboring countries can facilitate smoother migration processes and ensure the protection of migrants’ rights. By promoting diversity and inclusivity, Lithuania can harness the potential of its migrant population and contribute to a more vibrant and dynamic society.
In conclusion, the evolving landscape of migration in Lithuania presents both challenges and opportunities for the country. By embracing diversity and fostering integration, Lithuania can build a more inclusive and resilient society that benefits all its residents.
Parengta pagal BNS ir „Dzūkų žinių“ informaciją
Overall, the changing dynamics of migration in Lithuania reflect a global trend towards increased mobility and diversity. By adapting to these changes and embracing the opportunities they bring, Lithuania can position itself as a welcoming and inclusive destination for people from all walks of life.
Author: [Your Name]
Date: [Current Date]
Source: [Provide the source of the original material]
avėjo. Be kita ko, būtų draudžiama pirkti pieną iš ūkio, kurio pieno sudėtis ir kokybė nėra įvertinta laboratorijoje.
Šiuo metu penkios didžiausios pieno perdirbimo grupės perdirba apie 90 proc. viso superkamo pieno.
Nustačius taršų automobilį, jo teisę važiuoti siūloma pratęsti ilgiau nei dviem paroms
Lietuvos transporto saugos administracijai (LTSA) nustačius, kad dėl viršytos išmetamųjų dujų normos automobilio techninė apžiūra galios dar dvi paras, Seimo Aplinkos apsaugos bei Teisės ir teisėtvarkos komitetai siūlo susitarti dėl ilgesnio laiko, per kurį vairuotojai galėtų susitvarkyti automobilį nepanaikinant visos techninės apžiūros.
„Kad tai nebūtų dvi paros, bet būtų terminas, per kurį žmogus, tikimės, gali susitvarkyti automobilį ir jį iš naujo patikrinti techninėje apžiūroje, ir tik dūmingumą, o ne visą pilną patikrinimą“, – pirmadienį jungtiniame komitetų posėdyje sakė Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė.
Posėdyje diskutuota, jog vietoj dviejų dienų pažeidėjams galėtų būti suteiktas mėnuo.
„Jei duodame žmonėms mėnesį, tada nuoširdžiai tikimės, kad jie susitvarkys transporto priemonę. Ir tada ta įtampa nusiimtų. Ir dar jei yra noras, kad daugiau šviestume visuomenę, įspėtume, kad jūsų transportas yra taršus, įvedame įspėjimą: tada, jei vis dėlto tokį žmogų pagauname, sakome, kad jis turi mėnesį susitvarkyti problemą“, – kalbėjo A. Gedvilienė.
Kovo pabaigoje LTSA nustatė, kad aplinkosaugininkams bei kitų institucijų pareigūnams panaikinus automobilio techninę apžiūrą dėl viršytos išmetamųjų dujų normos, ji galios dar dvi paras. Iki tol sprendimas įsigaliodavo iškart nustačius pažeidimą.
LTSA direktoriaus pavaduotojas Tomas Kolenda ir Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės vyresnysis patarėjas Gintaras Pilipavičius Seimo komitetų posėdyje teigė, kad institucijos pritartų termino ilginimui.
„Jei iš tikrųjų yra poreikis, kadangi tas terminas patvirtinamas administracijos direktoriaus įsakymu, jis gali būti diskutuojamas ir pakeičiamas“, – teigė T. Kolenda.
Dujų išmetimus nuo sausio 1-osios keliuose gali tikrinti Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pareigūnai, taip pat policijos ir LTSA pareigūnai.
Vairuotojai privalo sustoti stabdomi uniformuoto AAD pareigūno, o nepaklusus reikalavimui, gresia nuo 850 iki 1,2 tūkst. eurų bauda.
Reikiamus parašus prezidento rinkimuose surinko visi aštuoni dalyviai, patvirtino VRK
Reikiamą 20 tūkst. parašų skaičių surinko visi aštuoni likusieji prezidento rinkimų dalyviai, pirmadienį pranešė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).
Užbaigusie to the original text and provide a fresh perspective on the topic.
The Changing Landscape of Migration in Lithuania
Migration patterns in Lithuania have been evolving, with a significant increase in the number of foreign nationals obtaining residence permits in the country. While Ukrainian refugees topped the list in recent years, there has been a shift towards citizens from Belarus, Russia, and Uzbekistan.
According to the Migration Department, Ukrainian nationals who arrived in Lithuania at the beginning of the conflict had to renew their residence permits, but some have already left the country. In contrast, Belarusian citizens now hold the second-highest number of permits, followed by Russians.
Interestingly, Uzbekistani nationals have seen a substantial increase in residence permits, with over 9,000 individuals now living in Lithuania. This surge can be attributed to companies in Lithuania turning to Central Asian countries for labor, following previous practices of hiring workers from Ukraine and Belarus.
The State Security Department has raised concerns about the growing number of Central Asian citizens in Lithuania. While there is no immediate threat identified among these newcomers, the department warns of the potential for closed communities to form, leading to radicalization processes.
Overall, Lithuania is home to over 200,000 foreign nationals holding residence permits, reflecting the diverse and evolving nature of migration in the country.
Innovative Approaches to Integration
As Lithuania continues to attract a diverse range of migrants, it is essential to focus on integration strategies that promote social cohesion and inclusivity. One approach could involve creating community-based programs that facilitate cultural exchange and mutual understanding among different ethnic groups.
Furthermore, investing in language education and job training programs for migrants can help enhance their integration into the labor market and society at large. By providing support and resources tailored to the needs of diverse migrant communities, Lithuania can foster a more inclusive and welcoming environment for all residents.
Ultimately, embracing diversity and promoting intercultural dialogue can enrich the social fabric of Lithuania and contribute to a more vibrant and dynamic society.
Source: Based on information from BNS and “Dzūkų žinių”
he original article.
The Changing Landscape of Migration in Lithuania
In recent years, Lithuania has seen a shift in the demographics of its migrant population. While Ukrainian refugees were once the largest group seeking asylum in the country, their numbers have decreased significantly. This change has been attributed to many Ukrainians not renewing their residency permits and choosing to leave Lithuania.
Currently, the largest group of foreign nationals with residency permits in Lithuania are Belarusian citizens, with 62,884 individuals holding permits. Following closely behind are Russian citizens, with 15,678 permits issued to them.
Surprisingly, Uzbekistani citizens have seen a significant increase in the number of residency permits issued to them, with 9,773 individuals now living in Lithuania. This rise can be attributed to companies in Lithuania now recruiting workers from Central Asian countries, shifting away from their previous reliance on Ukrainian and Belarusian labor.
The State Security Department has raised concerns about the growing number of Central Asian citizens in Lithuania. While there is currently no evidence of any security threats posed by this demographic, the department warns of the potential for radicalization within closed communities formed by these migrants.
Overall, there are 216,682 foreign nationals holding residency permits in Lithuania, reflecting the diverse and evolving nature of the country’s migrant population.
Conclusion
The changing landscape of migration in Lithuania highlights the need for proactive integration policies and support systems for all migrant communities. By embracing diversity and fostering inclusivity, Lithuania can harness the talents and contributions of its migrant population for the benefit of society as a whole.
Source: Based on information from BNS and “Dzūkų žinių”
>„Todėl prašoma laikinos teisės savivaldybėms“, – komitete praėjusią savaitę teigė ministras.
Pasak jo, priimant įstatymą dėl valstybinės žemės perleidimo savivaldai, nebuvo tikimasi, kad tiek daug miestuose ir miesteliuose atsiras dirbamos žemės – apie 2,8 tūkst. hektarų ir 1 tūkst. pareiškėjų.
Komitete dirbantis Kęstutis Mažeika abejojo, ar numatomo laikotarpio – dvejų metų – užteks tuos sklypus suformuoti.
„Vienhektarių yra kelios dešimtys tūkstančių, apie 60 tūkst. ar kiek, o sakoma, kad matininkai užimti, tai ar per metus bus spėta susitvarkyti?“ – svarstė K. Mažeika.
Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas kaimo ir teritorijų planavimo klausimais Gediminas Vaičionis pabrėžė, kad daug neįteisintos, o likusios valstybei žemės yra miesteliuose.
„Gauname signalų iš savivaldybių, kad ir miesteliuose irgi yra problema“, – teigė G. Vaičionis.
Tuo metu aplinkos viceministrė Monika Juodvalkė teigė įžvelgianti rizikų, kad nustačius išimtis žemė gali būti naudojama neskaidriai, todėl ji siūlė tokią išlygą taikyti tik miestuose esančiai dirbamai valstybinei žemei, o leisti ją nuomotis tik anksčiau dirbusiems ir tai deklaravusiems žmonėms.
Liberalas Juozas Baublys su tuo nesutiko: „Nemanau, kad Aplinkos ministerija prisiimtų atsakomybę už apaugusius piktžolėmis miesto sklypus. Kas mokės padidintą mokestį? Norime, kad ūkininkai žemę naudotų, mokėtų mokesčius ir gautų naudą.“
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis siūlė Seimui leisti savivaldybėms perimti anksčiau žemėtvarkos tarnybų sudarytas sutartis dėl valstybės dirbamos žemės nuomos ir pratęsti jas, kol bus suformuoti sklypai.
„Jeigu bus išnuomojamas konkurso būdu, ne vienas ūkininkas, pavyzdžiui, Klaipėdos miesto savivaldybėje, nelaimės tų konkursų, kai ateis statybininkai su didelėmis piniginėmis“, – prognozavo jis.
Kai valstybinės žemės sklypai bus suformuoti, juos bus galima įsigyti aukcionuose.
Parlamentarams siūlant keisti kelio ženklus, ministerija tam nemato teisinio pagrindo
Seimo narių grupei pasiūlius keisti, anot jų, sovietinio dizaino kelio ženklus, Susisiekimo ministerija teigia, kad dabartiniai ženklai atitinka tarptautinę konvenciją, o jų keitimas būtų netvarus ir teisiškai nepagrįstas.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Andrius Vyšniauskas, Paulė Kuzmickienė ir Mindaugas Skritulskas apie siūlymą keisti kelio ženklus pranešė šią savaitę.
Pasak jų, daugumos šiuo metu Lietuvoje galiojančių ir naudojamų kelio ženklų dizainas, šriftas yra identiški ar panašūs į Sovietų Sąjungos okupacijos metu patvirtintus kelio ženklus, taip pat – į Rusijoje, Baltarusijoje ir kitose posovietinėse šalyse dabar naudojamų kelio ženklų.
Politikai pažymi, kad Latvija ir Estija yra pakeitusios savo kelio ženklų grafinį dizainą ir naudoja skirtingus šriftus.
„Lietuva jau daugiau kaip 30 metų save ne tik tapatina su Vakarų pasauliu, bet ir yra jo dalimi. (…) Tačiau kirtus Lietuvos ir Rusijos arba Lietuvos ir Baltarusijos sienas, mus pasitinka tie patys ar labai panašaus sovietinio standarto kelio ženklai, su tuo pačiu sovietiniu šriftu. Sugebamame iš miestų aikščių pašalinti sovietinius balvonus, perkelti karių kapines, atėjo laikas atsisakyti ir šių sovietinių reliktų“, – pranešime cituojamas A. Vyšniauskas.
Politikai ragina sukurti savo grafinio dizaino kelio ženklus, artimus ar panašius į naudojamus Europos Sąjungos valstybėse.
Anot parlamentarų, šiuos pokyčius būtų galima įgyvendinti per ateinantį dešimtmetį, nes per tiek laiko atnaujinama didžioji dalis šalyje esančių kelio ženklų.
Susisiekimo ministerija BNS pateiktame komentare nurodė, kad Lietuva nuo 1991 metų yra įsipareigojusi užtikrinti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Kelių eismo taisyklių (KET) atitiktį tarptautiniams teisės aktams – Kelių eismo konvencijai bei Kelio ženklų ir signalų konvencijos.
„Pažymime, kad šiuo metu KET įtvirtinti kelio ženklai ir jų atvaizdai atitinka Kelio ženklų ir signalų konvencijoje numatytus kelio ženklus ir jų atvaizdus – formą, spalvą, reikšmę, paskirtį ir pan.“, – teigia ministerija.
Anot jos, Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos Vidaus transporto komiteto Saugaus eismo darbo grupė, remdamasi prie konvencijos prisijungusių valstybių gerąja patirtimi, 2024 metais baigė rengti kelio ženklų atvaizdų atnaujinimus.
Galutinis dokumentas valstybėms svarstyti bus pateiktas šių metų rugsėjį.
„Atsižvelgdama į tai, Susisiekimo ministerija mano, kad kelio ženklų dizaino keitimas ne pagal konvencijos pakeitimus, o pagal kitų valstybių pavyzdžius stokotų teisinio pagrindo, būtų netvarus ir trumpalaikis“, – nurodoma komentare.
Ministerija žada keisti KET, Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisykles, kai minėta Jungtinių Tautų Saugaus eismo darbo grupė pritars konvencijos pakeitimams, ir ženklų dizaino keitimas turės teisinį pagrindimą.
Susisiekimo ministerijos skaičiavimu, vieno standartinio kelio ženklo įrengimas vidutiniškai kainuoja 200 eurų. Į šią kainą įeina kelio ženklo skydas, laikančioji konstrukcija ir ženklo pastatymas.
Priklausomai nuo ženklo matmenų, laikančiosios konstrukcijos sudėtingumo, įrengimo kaštų, kaina gali būti didesnė.
Migration Trends in Lithuania: A New Perspective
In recent years, Lithuania has seen a significant increase in the number of foreign nationals seeking to live in the country. While the majority of these individuals come from neighboring Ukraine, there has been a noticeable rise in the number of migrants from Central Asian countries such as Uzbekistan. This shift in migration patterns has raised concerns among authorities, particularly regarding the potential for the formation of closed communities that could foster radicalization.
The Director of the Migration Department, Evelina Gudzinskaitė, highlighted the changing dynamics of migration in Lithuania. She noted that while Ukrainian refugees initially sought to extend their residency permits, many have since left the country. In their place, individuals from Belarus, Russia, and Uzbekistan have become the new faces of migration in Lithuania.
Of particular interest is the growing number of Uzbek nationals obtaining residency permits in Lithuania. This trend can be attributed to the shifting labor market, with Lithuanian companies now recruiting workers from Central Asia. While this influx of migrants has not posed any immediate security threats, the State Security Department has emphasized the need to monitor the development of closed communities that could potentially facilitate radicalization.
Overall, Lithuania is home to over 200,000 foreign nationals with residency permits, reflecting the country’s evolving demographic landscape. As migration patterns continue to evolve, it is essential for authorities to adapt their policies and strategies to ensure the integration and well-being of all residents, regardless of their nationality.
In conclusion, the changing face of migration in Lithuania presents both opportunities and challenges for the country. By embracing diversity and fostering inclusive communities, Lithuania can harness the potential of its growing migrant population to drive social and economic progress. It is imperative for policymakers to address the unique needs of different migrant groups and promote a culture of tolerance and understanding in the country.
Sources: BNS, “Dzūkų žinių”i pavojų aplinkiniams“, – rašoma projekto aiškinamajame rašte.
Anot projekto autorių, dalyje Europos valstybių gyvūnus laikyti pririštus yra draudžiama arba leidžiama tik laikinai, laikantis gyvūnų gerovės taisyklių.
Devyniose iš 23 Europos Sąjungos valstybių narių, kurių tvarkas analizavo Seimo kanceliarija, šiuo metu yra įtvirtintas draudimas laikyti šunis pririštus, kitose šalyse yra numatyti įvairūs ribojimai.
„Taigi, šiuo įstatymo projektu siekiama įstatymu numatyti aiškų ir konkretų reikalavimą, kad šunys Lietuvoje negali būti nuolat laikomi pririšti, numatant tik būtinas išimtis. Yra įvairių alternatyvų – humaniškesnių ir saugesnių būdų laikyti gyvūnus, tokių kaip aptvarai, voljerai ir kiti, šiuolaikinės technologijos leidžia stebėti gyvūnus nuotoliniu būdu bei užtikrinti gyvūnų ir aplinkinių saugumą, nenaudojant pririšimo“, – teigiama aiškinamajame rašte.
Jei Seimas pritartų šiai pataisai, ji įsigaliotų nuo 2027 metų.
Lietuvoje dešimtadaliu sumažėjo ukrainiečių, uzbekų skaičius artėja prie 10 tūkstančių
Lietuvoje dešimtadaliu sumažėjo leidimą gyventi šalyje turinčių Ukrainos piliečių, leidimus turinčių Uzbekistano piliečių skaičius artėja prie 10 tūkst., rodo balandžio mėnesio Migracijos departamento duomenys.
Balandžio 1-osios duomenimis, leidimą gyventi Lietuvoje turinčių Ukrainos piliečių šalyje buvo 74 199, kovo 1-ąją – 86 687.
Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė BNS anksčiau sakė, kad kovo pradžioje karo pabėgėliai iš Ukrainos turėjo pasikeisti leidimus gyventi Lietuvoje, dalis neatvyko prasitęsti leidimų, nes jau yra išvykę iš Lietuvos.
Antrojoje vietoje pagal gausą yra Baltarusijos piliečiai, leidimą gyventi Lietuvoje turi 62 884, tretieji – Rusijos piliečiai, leidimus turi 15 678.
Ketvirtoje vietoje – Uzbekistano piliečiai, 9 773 jų turi leidimą gyventi Lietuvoje. Metų pradžioje jų buvo kiek daugiau nei 8 tūkst., o pernai metų sausio 1-ąją leidimą gyventi Lietuvoje turėjo netoli dviejų tūkstančių.
Migracijos departamento teigimu, tokį Uzbekistano ir Vidurinės Azijos piliečių, turinčių leidimą gyventi Lietuvoje, augimą lėmė tai, kad šalies įmonės, anksčiau atsiveždavusios darbuotojus iš Ukrainos ir Baltarusijos, ėmė juos vežtis iš Vidurinės Azijos šalių.
Valstybės saugumo departamentas (VSD) praėjusią savaitę atkreipė dėmesį į didėjantį Centrinės Azijos valstybių piliečių skaičių Lietuvoje. VSD pabrėžia, kad tarp atvykusiųjų nėra nustatyta asmenų, kurie galėtų kelti grėsmę, tačiau, žvalgybos vertinimu, didėjanti diaspora gali sudaryti sąlygas formuotis uždaroms bendruomenėms, kuriose galimi radikalizavimosi procesai.
Iš viso leidimus gyventi Lietuvoje turi 216 682 užsienio valstybių piliečiai.
Parengta pagal BNS ir „Dzūkų žinių“ informaciją
#Lietuvos #savaitė #Dainavos #žodis
– 2024-04-14 12:47:47
